Kuo kitakalbių vaikams svarbus tarpkultūrinis ugdymas?

Visame pasaulyje vyksta emigracijos procesai. Žmonės keliauja į kitas šalis, susipažįsta su kitų kultūrų žmonėmis. Kitų tautybių mokinių yra ir Lietuvos darželiuose bei mokyklose. Didėjanti visuomenių socialinė įvairovė sukuria naujus socialinius iššūkius ir problemas Kuo svarbus tarpkultūrinis ugdymas? Ką privalo žinoti mokytojas?

Tarpkultūrinį ugdymą vaikų darželyje tyrė Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) ikimokyklinės edukologijos magistro studentė Teresa Reginevič.

Tarpkultūrinio ugdymo pagrindinis tikslas – „Užtikrinti kokybišką ugdymąsi visiems visuomenės nariams, pripažįstant ir gerbiant įvairovę, atsižvelgiant į kiekvieno individualius gebėjimus ir poreikius, vengiant bet kokios diskriminacijos“.

Kodėl yra svarbus tarpkultūrinis ugdymas? „Žmogus bendraudamas su kitų kultūrų atstovais negali numatyti jų elgesio remdamasis tik savo kultūrinėmis normomis ir taisyklėmis. Taigi, norint sėkmingai bendradarbiauti ir bendrauti su kitų kultūrų atstovais, būtinas išsamesnis jų kultūros pažinimas“, – pasakojo jaunoji mokslininkė.

Ypatingai ugdymo procese svarbus pedagogas. „Pedagogai, dirbantys daugiakultūrinėse grupėse, turi būti pasiruošę matyti kiekvieną vaiką ir tenkinti kiekvieno auklėtinio ugdymosi poreikius, atsižvelgiant į jo interesus ir gebėjimus. Tam, kad vyktų tarpkultūrinio ugdymo sklaida, mokytojas turi prisiimti daugelį funkcijų, kurios užtikrintų visapusišką vaiko ugdymąsi, nes tėvai tikisi iš ugdytojų geros vaikų priežiūros ir ugdymo, visapusiškos pagalbos, žinių perteikimo, valstybinės kalbos ir vertybinių nuostatų mokymo, atsižvelgiant į vaiko interesus, gebėjimus, poreikius. Mokytojas turėtų gebėti bendrauti ir bendradarbiauti su ugdytinių šeimomis“, – sako Teresa Reginevič.

Pedagogai dirbdami su įvairių kultūrų vaikas taiko įvairias ugdymo strategijas. „Vaikų darželyje, ugdant kitataučius vaikus, didesnis dėmesys skiriamas perteikiant tarpkultūrines žinias apie savo ir kitų kultūrų tradicijas ir papročius. Pedagogai savo darbe naudoja įvairias tarpkultūrinio ugdymo strategijas: vaidmenų žaidimų, bendradarbiavimu grįstą mokymąsi ir savaiminio ugdymosi daugiakultūrinėje aplinkoje strategijas“, – dalinosi savo patirtimi Teresa.

Darželyje – daug ir įvairių tautybių vaikų. „Dirbu lietuviškame darželyje, tačiau vaikai ateina iš dvikalbių ir kitataučių šeimų, dažniausiai t.y. lenkų-rusų, lenkų-baltarusių, rusų-lietuvių, lenkų-lietuvių, rusų-lenkų. Iš lietuviškų šeimų į grupę ateina tik 1-3 vaikai. Pasirenkant darbo temą savo darbui norėjau išsiaiškinti auklėtojų, vadovų, tėvų požiūrį į tarpkultūrinį ugdymą ir atrasti sau naujų strategijų darbui su kitataučiais vaikais“, – teigė Teresa Reginevič.

Prezidentė paleis „Facebook“ sistemą dingusiems vaikams surasti

vaikai

 Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su pasaulinio socialinio tinklo „Facebook“ atstovais aktyvuos dingusių vaikų paieškai skirtą sistemą „Amber Alert“.

Lietuva – pirmoji iš Šiaurės šalių, kurioje bus įdiegta ši sistema.

„Amber Alert“ – tai „Facebook“ funkcija, leidžianti atsakingoms institucijoms nedelsiant išsiųsti pranešimą su dingusio vaiko nuotrauka ir naujausia informacija visiems socialinio tinklo vartotojams, dviejų šimtų kilometrų spinduliu nutolusiems nuo vietos, kurioje paskutinį kartą buvo matytas dingęs vaikas.

Lokacijos rodymą įsijungę „Facebook“ vartotojai galės pamatyti „Amber Alert“ įspėjimus šalia įprastai savo sraute matomų pranešimų, dalintis šiomis žinutėmis ir taip padėti greičiau rasti dingusį vaiką. Naudojant šią „Facebook“ funkciją pasaulyje pasiekiami daugiau nei 2 milijardai vartotojų, todėl tikimasi, kad tai taps efektyvia ir galinga priemone greičiau atrandant dingusius mažamečius.

Vien tik per praėjusius metus Lietuvoje buvo paskelbta 2691 vaiko paieška, per 100 vaikų ieškota ilgiau nei mėnesį. Nors dingimo priežastys labai įvairios, mūsų šalyje (skirtingai nei kitose šalyse), vaikai dažniausiai dingsta pabėgę iš namų. Tai – signalas apie šeimose esančias problemas, nuo kurių bėga vaikai: nesusikalbėjimą, patyčias ar net smurtą artimoje aplinkoje. Todėl labai svarbi yra ne tik operatyvi reakcija į įvykį, bet ir pastangos užbėgti jam už akių – pagalba vaikui ir visai šeimai.

Paieškos sistema „Amber Alert“ Lietuvoje ims veikti bendradarbiaujant „Facebook“, Prezidentės inicijuotai nacionalinei socialinio saugumo kampanijai „Už saugią Lietuvą“, Dingusių žmonių šeimų paramos centrui ir kitoms atsakingoms institucijoms.

Kaip kovoti su drėgme ir ką jus turite žinoti apie orą kuri kvėpuojate

Ar žinote, kokio drėgnumo ore praleidžiate darbo dieną? O kokio drėgnumo oru kvėpuojate naktį? Jei atsakyti tenka neigiamai – gali būti, jog patys to net nežinodami rimtai kenkiate savo organizmui. Kokias pasekmes mūsų sveikatai turi per drėgnas ar per sausas patalpų oras bei kaip šią problemą spręsti dar prieš įsikeliant į naujus namus, atskleidžia sveikatos ir statybų ekspertai.

Sausas oras reiškia gripą ir peršalimą

Maždaug 1–2 procentus mūsų prakaito sudaro druskos, riebalų rūgštys, aminorūgštys, azotinės ir kitos medžiagos, kurios negali užsilaikyti mūsų organizme. Kadangi prakaito išsiskyrimą iš dalies reguliuoja aplinkos drėgmė, tai kai ši per didelė, prakaitas negali išgaruoti, o kai per maža – garuoja per greitai.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė teigia, jog žmogaus savijautai idealus 40–45 proc. siekiantis oro drėgnumas.

„Jeigu oras sausas, greitai šalinama odos ir gleivinių drėgmė, jaučiamas odos ir gleivinių sausumas, akių perštėjimas, gerklės bei nosies gleivinės dirginimas. Ilgalaikis sauso oro poveikis gali sukelti kvėpavimo takų gleivinės džiūvimą ar uždegimą, o dėl to padidėja susirgimo kvėpavimo takų užkrečiamomis ligomis rizika. Be to, esama duomenų, kad esant mažam oro drėgnumui gripo virusas išgyvena ilgiau ir plinta lengviau“, – teigia NVSC specialistė.

Kitaip tariant, per sausas oras tuo pačiu ir susilpnina kūno atsparumą kvėpavimo takų ligoms ir padeda joms pačioms plisti.

Didžiausi sunkumai – dėl per didelės drėgmės

Vis tik sunkiausi sveikatos sutrikimai gali laukti tų, kurie ilgą laiką gyvena labai drėgnose patalpose. Taip kūnas nesugeba tinkamai atsivėsinti, kai yra karšta, patiriame diskomfortą, imame prasčiau jaustis, kartais netgi gali sutrikti ir organizmo gebėjimas natūraliai reguliuoti kūno temperatūrą.

„Didelė patalpų drėgmė beveik visuomet lemia mikroorganizmų (pelėsių, grybų ir bakterijų) augimą ir jų sporų, ląstelių, fragmentų ir lakiųjų organinių junginių išsiskyrimą. Todėl Pasaulinė sveikatos organizacija patalpų drėgmę priskiria astmos ir kvėpavimo sistemos ligų rizikos veiksniui“, – aiškina I. Taraškevičienė.

Būtent pelėsį NVSC ekspertė įvardija kaip didžiausią pavojų sveikatai – jis gali tapti alerginių, kvėpavimų sistemos ligų ar net astmos rizikos veiksniu. Įrodyta, jog bręstančių vaikų tarpe astma turi tiesioginį ryšį su oro drėgme. Maža to, mokslininkai turi duomenų, jog pelėsis į aplinką išskiria genotoksininį ar kancerogeninį poveikį turinčių toksinų.

„Nustatyta, kad mažiausiai kvėpavimo takų infekcijų pasitaiko vidutinio santykinio oro drėgnumo sąlygomis gyvenančioms ar dirbančioms žmonių grupėms. Įrodyta, jog patalpose palaikant 40–60 proc. santykinį oro drėgnumą galima reikšmingai sumažinti sveikatos rizikos veiksnių dydį sporto ir bokso sale“, – neabejoja I. Taraškevičienė.

Rūpintis reikėtų dar prieš įsikeliant į namus

Norint užtikrinti tinkamą oro kokybę namuose, pats elementariausias patarimas yra dažnas patalpų vėdinimas. Tačiau žiemą tai, visų pirma, kainuoja šilumą, o antra, į vidų leidžia patekti kitokioms kenksmingoms medžiagoms.

Statybų valdymo bendrovės „Keista“, prižiūrinčios Vilniaus Naujamiestyje kylančio daugiabučių namų komplekso „Birželio namai“ statybas, specialistas Marius Tamošiūnas teigia, jog su oro kokybės problema naujai statomuose būstuose kovojama diegiant autonomines rekuperacines vėdinimo sistemas kiekvienam butui. Jos mechaniniu būdu vėdina buto patalpas ir tuo pačiu į būsto vidų grąžina iki 82 proc. vidaus šilumos.

„Nemažiau svarbu, kad naujuose butuose, tarp jų ir „Birželio namuose“, diegiama rekuperacinė vėdinimo sistema  sureguliuoja ir optimalų mikroklimatą, t.y. palaiko 40–60 proc. siekiančią oro drėgmę. Taip sumažinamas ligų rizikos veiksnių plitimas ir neprarandama bute esanti šiluma.

Į buto patalpas tiekiamas oras nuolat filtruojamas per buto rekuperatoriaus oro valymo filtrus, o tai užtikrina tinkamas higienines sąlygas bute. Tikrai modernūs namai žengia ir su patogumais, ir su sveikata“, – tikina M. Tamošiūnas.

Kiti patarimai kovojantiems su per sausu ar per drėgnu namų oru: naudoti oro drėkintuvus, gaminant visuomet įjungti garų surinkėją, Tačiau visa tai vis vien tėra papildomi būdai, padedantys kovoti su prastu patalpos mikroklimatu – pasirūpinus tinkamomis techninėmis priemonėmis iš anksto galima garantuoti, jog jis toks išvis netaps.

Lietuvos trečiadienios kultūros renginius anonsai

Trečiadienį Lietuvoje vyksiančius kultūros renginius.

Visagino Česlovo Sasnausko menų mokyklos solistų, kolektyvų bei muzikų, kilusių iš Visagino, šventė-koncertas „Muzikos žvaigždės ir žvaigždutės“ Vytauto Kasiulio dailės muziejuje Vilniuje – 16 valandą.

Vilniaus mokytojų namų akordeonų orkestro „Consona“, vadovaujamo profesoriaus Ričardo Sviackevičiaus, 20-mečio jubiliejinis vakaras Vilniaus rotušėje – 18 valandą. Dalyvaus dainininkė Agnė Stančikaitė, ksilofonininkas Jonas Filmanavičius, akordeonininkas Raimondas Unguras.

Publicisto, poeto Česlovo Skaržinsko naujausios publicistikos knygos „Palėpėje, į kurią ateina vakaras“ pristatymas Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos konferencijų salėje – 17 valandą 30 minučių. Drauge su knygos autoriumi renginyje dalyvaus rašytojai Romas Sadauskas ir Jeronimas Laucius, literatūros kritikas Alfredas Guščius, televizijos žurnalistas, dėstytojas Henrikas Vaitiekūnas. Vakarą ves bibliotekos direktorius Petras Zurlys.

Premjera – spektaklis „Cinkas“ pagal baltarusių rašytojos, Nobelio premijos laureatės Svetlanos Aleksijevič knygas – 18 valandą Valstybinio jaunimo teatro Didžiojoje salėje. Režisierius – Eimuntas Nekrošius.

Leonardo Skripsto fotografijų paroda „Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyne Nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio giraitę pasodinus“ 16 valandą bus atidaryta Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Veiks iki gruodžio 10 dienos.

Paminklo Lietuvos Reformacijos ir lietuviškos raštijos pradininkų atminimo įamžinimo Vilniaus Reformatų parke skulptūrinių-architektūrinių idėjų konkurso rezultatų paskelbimas bei konkursinių darbų parodos atidarymas Lietuvos dailininkų sąjungos būstinėje – 17 valandą. Paroda bus eksponuojama iki gruodžio 1 dienos.

Visagino šeimos centro ir vaiko gerovės centro neįgalių vaikų darbelių paroda 11 valandą bus atidaryta Lietuvos muzikų rėmimo fondo Stasio Vainiūno namuose su sponsoru BALTLOKIS bokso apranga kokybes garantas. Veiks iki gruodžio 29 dienos.

O žinomas vokiečių biografas Manfredas Flugge savo knygą „Thomo Manno šeimos šimtmetis“ 17 valandą 30 minučių pristatys Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje Kaune. Renginį ves rašytojas, vertėjas Antanas Gailius.

Edmundo Janušaičio poezijos knygos „Debesų sala“ sutiktuvės Maironio lietuvių literatūros muziejuje – 17 valandą. Dalyvaus autorius, knygos dailininkas Gintautas Velykis, rašytojai Stanislovas Abromavičius, Rimantas Klusas, Vladas Vaitkevičius ir kiti. Vakarą ves rašytoja Aldona Ruseckaitė.

Rokiškio klasikinės muzikos festivalio atidarymo koncertas „Metų laikai“ Rokiškio krašto muziejuje – 18 valandą. Gros smuikininkai Justina Zajančauskaitė, Raphaelis Jacobas ir Dalia Dėdinskaitė, violončelininkė Sarah Jacob, altininkas Jeremy Pasquier, kontrabosininkas Dainius Rudvalis.

Seminaras „Liuteronai Mažojoje Lietuvoje ir Vakarų Žemaitijoje“, skirtas Reformacijos 500 metų jubiliejui paminėti, Šilutės Hugo Šojaus muziejuje – nuo 14 valandos. Bus skaitomos paskaitos bei pranešimas, vyks parodos „Švėkšnos evangelikų liuteronų bažnyčiai – 150 metų“ pristatymas, filmo „Išnykęs ir dingstantis paveldas Mažojoje Lietuvoje. Verdainės bažnyčia“ peržiūra, ekskursija po H. Šojaus dvaro ekspoziciją.

Mokslinė konferencija „Kupiškio krašto žydų bendruomenės pastatai ir paminklai“ Kupiškio etnografijos muziejuje – nuo 13 valandos.

Literatūrinės Vlado Šlaito premijos teikimo šventė Ukmergės kraštotyros muziejuje – 15 valandą.

Susitikimas su Alma Šlamaite Molėtų viešosios bibliotekos konferencijų salėje – 16 valandą. Viešnia pasakos apie Molėtų krašto šviesuolius, literatus.

Popietė „Dzūkiški pašnekesiai“ bei „Dzūkų kalendoriaus-2018“ pristatymas Lazdijų rajono Rudaminos bibliotekoje – 14 valandą, o romansų vakaras „Meilės spalvos“ ir to paties kalendoriaus pristatymas Kapčiamiesčio laisvalaikio salėje – 18 valandą.

Popietė „Kartu su draugu pas Pelėdą Paulę“, skirta Tarptautinei draugo dienai paminėti, Ignalinos viešosios bibliotekos Mažylių skaitykloje – 16 valandą.

Vyksta projektas „Penki profesionalaus teatro vakarai Plungėje“. Vilniaus Mažojo teatro spektaklis „Palaukit, kieno čia gyvenimas“ Plungės kultūros centre – 18 valandą. Režisierius – Jonas Vaitkus.

Valstybinio Šiaulių dramos teatro drama „Rudens istorija“ pagal Aldo Nikolajaus pjesę Biržų kultūros centre – 18 valandą. Režisierius – Juozas Žibūda.

 

Mįsles

Viskas apie Mįsles Lietuvoje

Mįslės.

Mislės gali būti lengvai vadinamį vienų iš didžiausių žmogaus išradimų. Ir iš tiesų, jų veiksmų stiprumas yra didelis. Vaikų mislės leidžia plėtoti vaiko mąstymą ir erudiciją. Turtingas įvairių pasakų hurojų ir nuostabų metamorfozų, galvosūkiai padėda plėtoti vaikų vaizduotę, užpildyti savo žodyną ir išmokti lyginti ir analizuoti.

Tad, truputi iš jų:

  • Greitai griaudžia, smulkiai kramta, bet nesuvalga. (pjūklas)
  • Jauna – atrodo kaip pjautuvas, pagyvens – tamps kaip paplotė. (mėnulis)
  • Lauke laiptai gulį, namas pro laiptus begioją. (traukinis)
  • Maitinsi – gyvens, duosi pagert – numirs. (ugnis)
  • Nei uodegos, nei galvos, bet keturios kojos. (stalas)
  • Kur vanduo stulpų stovį? (šulinys)
  • Pilkas – ne vilkas, ilgaausis – ne kiškis, su kanopom – ne arklys. (Asilas)
  • Kiek nebeg – vis tiek bus priekį. (šešėlis)
  • Bokso pirštinės ringe – ležuvi lovoje.
  • Visas gyvenimas vaikšto ir nori aplenkti vienas kitą, bet niekaip negali. (kojos)
  • Du broliai gyveno kitapus gatvė, ir nemato vienas kito. (akys)
  • Penki sandeliukai, vienos durys. (pirštinės)
  • Du galai, du žiedai, o per vidurį vinis. (žirklės)
  • Ne ugnis, bet degina. (dilgėlė)
  • Baltį aviaį bega per žvakę. (gluosnis)
  • Kas per metus keturis kartus perserenga? (žemė)
  • Pats lengvas, bet toli nenumesi. (plunksna)
  • Kas turi gerklę, bet neturi galvos? (butelis)
  • Ne gyvūnas, ne paukštis, nosijė stipinas, kuris jį nužudis, savo    kraują pralis. (uodas)
  • Pas jų visų iš eilės, net darbo dienomis, švenčių drabužiai. (saldainiai)
  • Nors ir juosta daugiaspalvė, bet tokia popūti! (vaivorykštė)
  • Apvalį, geltona, sėdi lysvėjė pagrandukė. Ji įsišaknijusi tvirtai į žemę. Kas tai yra? (ropė)
  • Neturiu kojų, bet einų, neturiu burnos, bet pasakysiu, kada miegoti, kada keltis. (laikrodis)
  • Jisvisada dirba, kai mes kalbame, ir poilsiauja, kai mes tylim. (liežuvis)
  • Draugas ne bokso maišas – jei jis ne iš Telšiu.

Ir nepamirškytė, kad misles turį teigiamą poveikį ne tik vaikams, bet ir suaugusiems.

Cukraus Vatos Istorija

 

Ko gero nei vienas neįsivaizduojame miesto mugės arba į miestą atvykusio cirko be gardžiai kvepiančios, lipnios, rausvos cukraus vatos. Jau šimtmetį visas pasaulis mėgaujasi šiuo skanumynu net nenujausdami, kad vienas jo kūrėjų buvo stomatologas!

 

Gardi priešistorė

Cukraus vatos istorija prasideda dar XV amžiuje, kai kulinarai vadinami „cukraus sukėjais“ gamino įmantrius desartus iš lydyto cukraus gijų. Šie meistrai cukrų lydydavo iki labai skystos konsinstencijos, sukdavo ant šakučių ir įvairių šluotelių stengdamiesi išgauti kuo plonesnes gijas ir tada jas įvairiai formavo į įmantrias ir sudėtingas formas (gyvūnėlius, pastatus, augalus). Tai buvo sudėtingas procesas ir dažnai labai pavojingas (meistrai turėjo būti gausiai išsitepę rankas aliejumi, kad užlašėjęs cukrus nepriliptų prie odos ir nepalikų sunkiai gyjančių nudegimo žaizdų). Šie saldėsiai reikalavo ne tik didžiulų pastangų ir įgudžių, bet ir storos piniginės, nes cukrus buvo itin brangus malonumas. Teigiama, kad pirmoji šia technika pagaminta cukraus vata pasirode Italijoje dar 1400-aisiais. Iki pat XX amžiaus pradžios šis saldus desertas buvo prieinamas tik patiems turtingiausiems visuomenės atstovams.

 

Cukraus vatos renesansas

1897 metais viskas pasikeitė. Du amerikiečiai – Stomatologas Viljamas Morisonas (William Morrison) ir konditeris Džonas C. Vartonas (John C. Wharton) – sukūrė pirmąją cukraus vatos gamybos mašiną. Pasirodyme St. Louis Pasaulinėje mugėje 1904 metais šis gardėsis sulaukė didžiulio pasisekimo, buvo parduotos net 68655 dėžutės! Dėžutės buvo pardavinėjamos po 25 centus (maždaug 6 doleriai šių laikų pinigais), išradėjai po to pasirodymo praturtėjo 17,163.75 doleriais (410,000 doleriai šiandien). Vidutinis metinis darbininko atlyginimas tada siekė vos 300 dolerių. Turint omeny, kad cukraus kaina tuo metu buvo vos keli centai už kilogramą, vyrai atrado aukso gyslą! Tačiau nepraėjus nei metams, cukraus vatą jau buvo galima įsigyti už 5-10 centų.

 

Naujos technologijos ir automatizavimas

Nuo XX amžiaus pradžios cukraus vatos gamyba šiek tiek pasikeitė. Vis dar naudojamos panašios mašinos veikainčios išcentrinės jėgos pagalba, tačiau jos tobulesnės, naudojamas kiek kitoks cukrus nei prieš šimtmetį (jo granulės smulkensės, todėl lengviau tirpsta ir formuoja ilgesnes gijas). 1972 metais buvo patentuota cukraus vatos gamybos ir pakavimo mašina dar labiau paspartinusi cukraus vatos gaminimo procesą.

1900-aisiais Tomas Patonas (Thomas Patton) užpatentavo įrenginį, kuriame cukraus vatos gijos buvo sukuriamos naudojant dujiniu degikliu kaitinamą besisukančia metalinę lėkštę bei šakutę. Pirmą karta viešai šis įrenginys pasirodė – tikrai nenustebsite – cirke! Šis gamybos būdas pagaliau pakeitė iki tol naudotą ne tokį efektyvų, sudėtingą ir sveikatai pavojingą procesą, kuomet cukrus būdavo tiesiog verdamas kol virsdavo karamele.

Praėjus beveiki 50 metų Gold Medal Products (kurių įrangos galite įsigyti ir pas mus) sukūrė modernios konstrukcijos cukraus vatos gamybos aparatą, kuris nedaug tepasikeitė iki šių dienų ir tapo industrijos standartu. Įranga tapo patikimesnė, gamyba paprastes ir saugesnė, tylesnė (seniejį įrenginiai keldavo tikrai daug triukšmo!), o skonis – patikrintas šimtmečių ir ne vienos kartos!

Keitėsi ne tik gamybos procesas bet ir pavadinimai. Pradinis cukraus vatos pavadinimas buvo „fėjų gijos“ (angl. fairy floss – Australijoje vis dar išlikęs šis pavadinimas), vėliau jis virto į „saldaininės gijos“ (angl. candy floss) kol galiausiai tapo visiems žinoma „cukraus vata“. Taip pat šis desertas dar žinomas ir “šilkinio saldainio” (angl. cotton candy) bei mažiau paplitusiu “sidabrinio tinklelio” (angl. silver web) vardu.

 

…ir dar keletas įdomių faktų desertui:

  • Amerikoje yra švenčiama nacionalinė cukraus vatos diena – gruodžio 7! Niekas taip ir nežino kodėl pasirinkta būtent šita data.
  • Vienoje cukraus vatos porcijoje yra mažiau kalorijų nei skardinėje gazuoto gėrimo.
  • Populiariusios cukraus vatos spalvos yra rožinė ir mėlyna.
  • Azijoje sparčiai populiarėja cukraus vatos formavimo menas, gatvės pardavėjai siūlo paragauti širdelės. Gelytės ar kitos neįprastos formos cukraus vatos.
popkornas

KUKURŪZŲ SPRAGĖSIAI – POPKORNAS

KUKURŪZŲ SPRAGĖSIAI – POPKORNAS

Kogero kiekvienas paklaustas su kuo jiems asocijuojasi kino teatras ilgai nedelsdamas prisimintų kukurūzų spragėsius ir su niekuo nesupainiojamą apetitą keliantį jų kvapą. Ausiai mielas garsas „POP“ ir akį traukiantis auksaspalvių spragėsių krioklys visur susilaukia pirkėjų dėmesio. Bet matyt retas žino, kad tai ir vienas seniausių užkandžių pasaulyje. Pirmieji kukurūzai spraginiui rasti beveik 7000 metų senumo urnoje dabartinėje Peru teritorijoje ir 6000 metų senumo – dabartinėje Naujosios Meksijos teritorijoje, na o šiuolaikinės spragėsių gamybos įrangos tėvu yra laikomas Čarlzas Kretoras (angl. Charles Cretors), ankstyvą gatvėje tinkamą naudoti prototipą sukūręs 1885 metais.

Anksčiau manyta, kad kukurūzų spragėsiai yra „šlamštmaistis“, tačiau mokslininkai įrodė kad šis užkandis yra ne tik mažai kalorijų turintis maisto produktas, bet ir įvairių mineralinių medžiagų, būtinų žmogaus organizmui, šaltinis. Kai JAV ištiko didžioji depresija spragėsių populiarumas smarkiai išaugo dėl jų mažos kainos ir lengvo paruošimo, o antrojo pasaulinio karo metais, dėl cukraus normavimo, šis užkandis pakeitė saldumynus ir jo suvartojimas išaugo dar labiau – net tris kartus, kas tuo metu labai gelbėjo ir sunkiai besiverčiančius ūkininkus.

Nors kukurūzų spragėsiai be konkurencijos karaliauja kino teatruose visame pasaulyje, jų skonis skiriasi priklausomai nuo šalies kurioje jie gaminami. Jungtinėse Amerikos valstijose tai dažniausiai sūrus užkandis su kokiu nors sviesto skonio užpilu, Didžiojoje Britanijoje tai neretai saldus gardėsis, gimtinėje Peru jis patiekiamas su kondensuotu pienu, o Meksikoje su čili pipirais, sūriu, aštriu padažu ir druska.

Kodel kukurūzų spragėsiai “sprogsta”?

Kiekvieno kukurūzo branduolyje yra nemažas kiekis drėgmės bei aliejaus, o kukurūzai skirtingai nei dauguma kitų kultūrų turi kietą išorinį sluoksnį kuris padedą drėgmę išlaikyti viduje. Kai kukurūzas yra kaitinamas, kieto kiauto viduje drėgmė virsta garais, stipriai pakyla jų slėgis ir su viduje esančiu krakmolu įvyksta cheminė reakcija, vadinama geliacija, ko pasekoje krakmolas tampa minkštas ir plastiškas. Toliau kaistant kukurūzui slėgis vis didėją, kol pasieka išorinio kiauto patvarumo ribą, temperatūrai viduje pakilus iki 180°C, o slėgiui – iki 930 kPa (palyginimui – vidutinio lengvojo automobilio padangose esantis slėgis yra apie 220 kPa), kiautas įtrūksta ir staigiai nukritus slėgiui bei plečiantis garams viduje esantys baltymai virsta porėta puta, kuri greitai šaldama sukietėja ir pasiekia savo įprasta būseną.

Įdomūs faktai apie “popkorną”

  • Dar nesprogę (t.y. neparuošti) kukurūzai, laikant juos tinkamose sąlygose, yra visiškai negendantis produktas ir gali būti saugomi neribotą laiką.
  • Ankstyvais 1900-aisias datuojamai pirmieji ružavos spalvos kukurūzų spragėsiai.
  • JAV, Ilinojuje kukurūzų spragėsiai yra paskelbti oficialiu valstijos užkandžiu.
  • Šiaurės Amerikoje populiari kalėdų eglutės dekoracija – ant siūlo suverti spragėsiai.
  • Keletas krovinių pervežimo kompanijų eksperimentavo su popkorno panaudojimui vietoje putplasčio kaip pakavimo medžiagos sugeriančios smūgius, tačiau šios idėjos buvo atsisakyta dėl spragėsių degumo bei traukos kenkėjams ir parazitams. Tačiau vėliau spragėsiai visgi buvo panaudoti juos papildomai chemiškai apdorojus.

Rugsėjo 28-ąją pasaulyje minima pasiutligės diena

Rugsėjo 28-ąją pasaulyje bus minima pasiutliges diena. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį medicinos pagalbos kreipėsi 2 575 asmenys, nukentėję nuo įvairių laukinių ir naminių gyvūnų. Tai – dviem šimtais asmenų mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį (2 775).

Daugiausiai nukentėjusių nuo gyvūnų – Vilniaus ir Kauno apskrityse. Lietuvoje dažniausiai žmonės nukenčia nuo šunų. Per pirmąjį šių metų pusmetį sveiki šunys apkandžiojo 1 346 asmenis, nežinomi – 672.

2006 m. mūsų šalyje pradėta vykdyti laukinių gyvūnų vakcinacija nuo pasiutligės. Sistemingai vykdant laukinių gyvūnų vakcinaciją, rezultatai kasmet gerėja. 2007 m. nustatyti – 432, 2008 m. – 69, 2009 m. – 63, 2010 m. – 33, 2011 m. – 14, 2012 m. – 5 pasiutligės atvejai gyvūnų tarpe, 2013 m., – pasiutligė nustatyta tik 1 šuniui (Varėnos rajonas (Baltarusijos pasienis), 2014 metų pasiutligės atvejų gyvūnų tarpe neregistruota.

Nuo 1964 m. – 2007 m. Lietuvoje nuo pasiutligės mirė 11 žmonių. Šalyje paskutinis mirties atvejis nuo šios ligos registruotas 2007 m., kuomet 42 metų vyrui keliaujant po Indiją įkando nežinomas šuo.

Pagrindiniai faktai:

  • pasiutligės atvejai (gyvūnų tarpe) užregistruoti daugiau nei 150 šalių;
  • kasmet pasaulyje apie 55 000 žmonių miršta nuo pasiutligės, daugiausiai Azijoje ir Afrikoje;
  • 60 proc. žmonių, kurie miršta nuo pasiutligės – vaikai iki 15 metų;
  • pasiutę šunys yra pagrindinė žmonių mirčių nuo pasiutligės priežastis;
  • kiekvienais metais daugiau nei 15 milijonų žmonių visame pasaulyje yra paskiepijami poekspozicine pasiutligės vakcina, tai padeda išsaugoti daugiau nei šimta tūkstančių žmonių gyvybių.

Rekomendacijos, vykstantiems į endemines pasiutligės šalis:

  • vengti  kontakto su laukiniais ir naminiais gyvūnais (neliesti, neglostyti, neleisti, kad gyvūnas aplaižytų, nemaitinti gyvūnų).

Jei  asmuo turėjo kontaktą su galimai pasiutlige užsikrėtusiu gyvūnu:

  • nedelsiant išplauti žaizdą ar kontakto vietą vandeniu su muilu;
  • esant galimybei, dezinfekuoti žaizdas, dezinfekcijai tinkamomis priemonėmis;
  • kuo skubiau kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad gydytojas įvertinęs situaciją ir galimą riziką, atliktų pasiutligės imunoprofilaktiką.

Iki šiol nėra veiksmingo pasiutligės gydymo. Užsikrėtus pasiutlige, vienintelis būdas išgelbėti gyvybę yra pasiutligės vakcinos įskiepijimas.

Lietuvoje prasidėjo virusinių žarnyno infekcijų sezonas

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per 10 šių metų mėnesių virusų sukeltų žarnyno infekcijų atvejų užregistruota 20 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai (13 940 atv. 2015 m. ir 11 547 atv. 2014 m.).
ULAC specialistai primena, kad kiekvienais metais prasidėjus viršutinių kvėpavimo takų virusinių infekcijų plitimo sezonui, padidėja ir virusinių gastroenteritų plitimas vaikų ugdymo įstaigose, šeimose. Didžiausias sergamumas šiomis infekcijomis registruojamas kasmet tarp vaikų iki 3 metų (1 ir 2 pav.).
1 pav. – Lietuvos gyventojų sergamumo rodikliai Virusinėmis žarnyno infekcijomis amžiaus grupėse 2014 m.

Apie 90 proc. patikslintų gastroenteritų priežastis yra rotavirusai, apie 10 proc. – norovirusai ir kiti per maistą plintantys virusai. Jų sukeltos žarnyno infekcijos dažniausiai pasireiškia vėmimu, viduriavimu ir karščiavimu. Šios infekcijos gali būti labai pavojingos kūdikiams ir senyvo amžiaus asmenims, nes vemiant ir viduriuojant organizmas netenka daug skysčių ir gyvybiškai svarbių mikroelementų. Dėl to gali kilti grėsmė gyvybei.
Rotavirusinis gastroenteritas – tai ūmus rotaviruso sukeltas dažniausiai sunkios eigos kūdikių ir mažų vaikų gastroenteritas. Norovirusinis gastroenteritas – tai ūmus noroviruso sukeltas dažniausiai vyresnių vaikų ir suaugusiųjų gastroenteritas. Šių virusų infekcijos šaltinis – sergantis žmogus. Dažniausiai ligos sukėlėjus platina rotavirusu užsikrėtę vaikai ir besimptome infekcija sergantys suaugusieji. Virusais užsikrečiama per burną. Kadangi virusai ilgą laiką gali išlikti gyvybingi aplinkoje, todėl jie gali plisti per įvairius daiktus, kuriuos vaikai gali įsidėti į burną.

Virusai, sukeliantys žarnyno infekcijas, gali ilgą laiką išgyventi aplinkoje: ant durų rankenų, vandens čiaupo, kitų kietų paviršių, užkrėstame vandenyje, ant rankų vidutiniškai išgyvena iki 10–15 dienų, išmatose – iki 7 mėnesių. Jie taip pat ištveria 60–70 °C temperatūrą ir užšalimą, yra atsparūs plačiai naudojamiems dezinfektantams, bet jautrūs chlorui bei jų turintiems preparatams.
Sumažinti užsikrėtimo riziką ULAC medikai pataria:

kuo dažniau ir kruopščiai plauti rankas muilu ir vandeniu prieš valgant, prieš maisto gaminimą, pasinaudojus tualetu, grįžus iš lauko ar parduotuvės, po sąlyčio su gyvūnais, slaugant sergantį vaiką ir kt. atvejais;

gyvenamąsias patalpas, durų rankenas, vandens čiaupus, vandens nuleidimo rankenėles, unitazų dangčius šluostyti 2 kartus per dieną naudojant buitines dezinfekavimo priemones, skirtas šiems įrenginiams ir paviršiams valyti;

kuo dažniau vėdinti gyvenamąsias patalpas;

ligonio apatinius drabužius skalbti ne žemesnės kaip 60 laipsnių temperatūros vandenyje.

Pajutę pirmuosius užkrečiamosios ligos požymius – pykinimą, vėmimą, viduriavimą, pilvo skausmus, karščiavimą – kreipkitės į savo šeimos gydytoją.

Lietuvoje registruotas didesnis sergamumas gripu

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Lietuvoje sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) 45-ąją šių metų savaitę  siekė 50,6 atv./ 10 tūkst. gyventojų. 44-ąją metų savaitę šis sergamumo rodiklis siekė 47,1 atv. 10 tūkst. gyventojų.

Pernai tuo pačiu metu bendras Lietuvos sergamumo rodiklis siekė 49,1 atv. /10 tūkst. gyventojų.

Palyginus 45 savaitės sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklį su 44 savaitės duomenimis, didesnis sergamumas gripu ir ŪVKTI registruotas visose administracinėse teritorijose, išskyrus Marijampolės ir Vilniaus.

Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI registruotas Marijampolės administracinėje teritorijoje (32,01 atv./10 tūkst. gyv.), o didžiausias – Vilniaus (61,91 atv./10 tūkst. gyv.).

Sergamumo gripu ir ŪVKTI rodikliai apskrityse

Administracinės teritorijos 44 sav. (spalio 26 d. – lapkričio 1 d.) 45 sav. (lapkričio 2-8 d.)
Gripo atvejų sk. Gripo ir ŪVKTI atvejų sk. Rodiklis,

atv./10.000 gyventojų

Gripo atvejų sk. Gripo ir ŪVKTI atvejų sk. Rodiklis,

atv./10.000 gyventojų

Alytaus 0 588 39,77 0 694 46,94
Kauno 4 3111 53,7 20 3567 61,5
Klaipėdos 3 1216 37,15 0 1311 40,05
Marijampolės 0 513 33,78 0 486 32,01
Panevėžio 3 927 38,8 3 929 38,9
Šiaulių 1 915 32,8 3 1062 38,1
Tauragės 1 371 35,71 3 427 41,1
Telšių 0 642 44,71 0 790 55,02
Utenos 0 422 30,33 0 521 37,44
Vilniaus 6 5064 62,7 6 5000 61,91
Iš viso Lietuvoje 18 13769 47,1 35 14787 50,6

44-ąją savaite 40 Europos šalių pranešė apie mažą sergamumą gripu ir ŪVKTI.

Netinkamas antibiotikų vartojimas kelia grėsmę sveikatai

Kasmet lapkričio 18 d. minima Europos supratimo apie antibiotikus diena. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras primena, kad atsparumas antibiotikams kelia didelę grėsmę žmogaus sveikatai.

Daugelio bakterijų atsparumas antibiotikams sparčiai auga, nes gausus ir netinkamas šių medikamentų vartojimas spartina atsparių bakterijų atsiradimą ir plitimą. Atsiranda naujos bakterijų atmainos, kurios tuo pačiu metu tampa atsparios kelių rūšių antibiotikams. Tokios bakterijos gali tapti atsparios visiems žinomiems antibiotikams, rašoma Sveikatos apsaugos ministerijos išplatintame pranešime spaudai.

Remiantis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, didėja atsparumas paskutinės kartos antibiotikams, kurie skirti pacientams, užsikrėtusiems atspariomis antibiotikams infekcijomis. Nenaudojant antibiotikų tokios procedūros kaip organų persodinimas, vėžio chemoterapija ir kitos gydomosios procedūros taptų neįmanomos, išplistų sukeliamos bakterijų ligos, padaugėtų mirties atvejų. Teisingas antibiotikų vartojimas padeda stabdyti atsparių bakterijų plitimą, išsaugoti veiksmingumą.

Europos supratimo apie antibiotikus dienos tikslas – remti racionalaus antibiotikų vartojimo iniciatyvas, pabrėžti kaip veikia atsparumas antibiotikams.

Kiekvienas gali prisidėti prie atsparumo antibiotikams mažinimo:

  • Antibiotikus vartoti tik tuomet, kai jie yra reikalingi;
  • Visą gydytojo paskirtų antibiotikų dozę suvartoti per nurodytą laiką;
  • Saugotis infekcijų skiepijantis, reguliariai plauti rankas, vengti artimo sąlyčio su sergančiaisiais.